Rudenines ir žieminės salotos auginamos rudens ir žiemos sezonu šiltnamiuose. Sodinti salotų daigus vėliau negu rugsėjo pirmoje pusėje yra rizikinga, mat salotos iki šalčių gali nesuspėti užaugti. Taip pat svarbu atsparumas grybinėms ligoms, nes padidėjusi oro drėgmė sudaro idealias sąlygas vystytis ligoms, o šiems išplitus, patiriami dideli nuostoliai. Taigi priklausomai nuo auginimo sąlygų, būtina pasirinkti veisles, kurios būtų tinkamos auginti tam tikru laikotarpiu bei tam tikromis sąlygomis, t. y. lauke ar šiltnamyje. Žieminės salotų veislės auga ir normaliai vystosi, kai diena trunka 7-12 valandų. Optimalus dienos ilgumas šioms veislėms yra 9-11 valandų. Panašūs reikalavimai keliami ir rudeninėms veislėms.
Salotų tipai
Skiriamos trys salotų atmainos: lapinės, gūžinės, romėnų. Nojus.lt lapinės salotos išaugina lapų skrotelę, bet nesuka gūžių. Jų derlius imamas praėjus 30-40 dienų nuo daigų pasirodymo. Salotos paprastai būna: paprastais lygiakraščiais lapais, salotos ąžuolo lapais ir plunksniais lapais. Lapinės salotos gali būti sodinamos daigais arba siejamos tiesiai į dirvą šiltnamyje bei lauke. Gūžinės salotos iš pradžių išaugina lapų skrotelę, tada formuoja rutuliškos formos gūželes. Gūžinių salotų veislės skiriamos į grupes: sviestinės salotos, traškiosios salotos. Romėnų salotos tai paprastosios salotos atmaina. Gūžės ovalios formos, lapai pailgi, šiurkštūs, kiaušiniški. Gūžės spalva tamsiai žalia arba raudona. Romėnų salotos užauga per 70-100 dienų nuo daigų pasirodymo. Derlius paprastai imamas spalio mėnesį.
Kokį mikroklimatą mėgsta salotos?
Auginant salotas, būtina sudaryti tinkamas mikroklimato sąlygas, tai temperatūra, šviesa, drėgmė. Esant dideliems temperatūros svyravimams bei maisto medžiagų trūkumui ar pertekliui, atsiranda fiziologinių sutrikimų: lapų kraštų apmirimas, lapų gyslų rudimas kraštuose, rudas salotų lapų dėmetumas, sausas viršutinis puvinys, lapų skaidrumas. Šviesa, tai vienas svarbiausių salotų augimo ir vystymosi faktorių. Greitai užauginti žaliąją masę reikia intensyvaus apšvietimo.
Salotos- vitaminų šaltinis
Salotos tai viena seniausių daržovių. Jos turtingos karotino, vitaminų B1, B2, B6, PP, E, askordo rūgšties. Jų lapuose gausu kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo.